Miško Supirkimas

Miško amžius

Miškų kirtimas yra seniai žinoma praktika, kuri naudojama gauti medieną ir kitus produktus, pvz., papuošalų medžiagą, maisto produktus, vaistus ir daug kitų dalykų. Tačiau miškų kirtimo praktika gali turėti neigiamų pasekmių, jei jos nėra atliekamos tvariai ir protingai. Todėl yra svarbu žinoti, kokio amžiaus miškai tinka kirtimui ir kaip tai turėtų būti atliekama.

Pirma, reikia paminėti, kad miškai yra vienas iš svarbiausių gamtos išteklių, kurie padeda reguliuoti klimatą, išlaikyti vandens ciklą, išlaikyti biologinę įvairovę ir kt. Todėl miškų kirtimo praktika turėtų būti atliekama tvariai, kad nebūtų sutrikdyta jų ekologinės funkcijos.

Kokio amžiaus miškai tinka kirtimui? Tai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, reikia žinoti, koks yra miško rūšis ir kaip ji auga. Kai kurios rūšys auga labai greitai, todėl jas galima kirsti ankstesniame amžiuje. Kitos rūšys auga lėčiau ir reikalauja daugiau laiko, kad pasiektų optimalų dydį kirtimui. Be to, reikia atsižvelgti į miško paskirtį ir tikslą – ar jis bus naudojamas medienos gavybai, ar kitoms reikmėms, pvz., natūralios biologinės įvairovės išsaugojimui.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į miško reikšmę ekologinei sistemai, kurioje jis yra. Kai kuriose vietovėse miškai gali būti vieninteliai augalai, kurie palaiko tam tikrą biologinę įvairovę, todėl jų kirtimas turėtų būti atliekamas labai atsargiai.

Atlikus kirtimą, svarbu pasirinkti teisingą atsinaujinančios medienos auginimo ir miško priežiūros būdą. Atsinaujinančios medienos auginimas yra praktika, kai nauji medžiai auginami iš ankstesniųjų kirtimo vietoje. Tai padeda užtikrinti, kad miškas bus atkurtas.

• Sparčiai augantys miškai, tokių kaip pušys, eglės ar uosiai, dažniausiai kertami 30-50 metų amžiaus. Tačiau kai kurių miško rūšių, pvz., aukštos kokybės liepų ar kaštonų, medienos gaminimui reikia kirti tik po 100 metų ar ilgiau.
• Lėčiau augantys miškai, tokių kaip ąžuolai, klevai arios, dažniausiai kertami 70-100 metų amžiaus. Kai kurie ąžuolai, tokių kaip raudonmedis, gali būti kertami tik po 150-200 metų.
• Kai kurie miškai, tokių kaip eglynai ar pušynai, dažnai iš dalies kertami keliais etapais, pradedant nuo 20-30 metų amžiaus, siekiant užtikrinti optimalų medienos kokybę.
• Kai kurie miškai, pvz., kai kurie miško parkai ar kitos gamtinės sodybos, gali likti be kirtimo visą jų gyvavimo laiką.

Svarbu paminėti, kad kirtimo amžiaus ribos skirtingose šalyse ir regionuose gali skirtis priklausomai nuo klimato sąlygų, miško valdymo ir tvaraus vystymosi politikos. Taigi, prieš atliekant kirtimą, svarbu pasitarti su vietos ekspertais ir vadovautis tvarios miško priežiūros principais.